
MANUFAHI, 25 juñu 2020 (TATOLI)–Deputadu sira hosi Komisaun A Parlamentu Nasionál (PN), Aprova Unanimidade ba Proposta Projetu Lei Númeru 1/V/I-Lei Antí Corrupcão (LAC) kapítulu Primeiru (I) kona-ba Medida Jerál Sira Prevensaun Nian ho nia sesaun hitu (VII) ne’ebé kompostu hosi artigu 25.
Notísia Relevante: Diskusaun LAC, Uza Métodu Abertu no Partisipasaun Ativa
Aprovasaun ne’e liuhosi votasaun ho votus unanimidade a-favór 10, kontra 0 no abastensaun 0, depois de halo diskusaun hamtuk ho entidade relevante sira hanesan CAC, PSIK, PDHJ, no parte Ministériu Justisa no Sosiedade Sivil hanesan JSMP-FONGTIL iha espesialidade no jeneralidade durante loron rua, hahú husi loron 24-25 fulan juñu, hodi halo aditamentu ba kapitulu ne’e, iha Otél Uma Liurai, Ailok Laran, Babulo Same-Manufahi.
Iha sesaun dahuluk hosi kapítulu ne’e, kona-ba estratejia nasionál ho nia artigu 10 ko’alia kona-ba polítika prevensaun no luta kontra korrupsaun.
Sesaun daruak, kona-ba setór Públiku no kódigu konduta ho artigu 20 ko’alia kona-ba rekrutamentu iha setór públiku, artigu 30 ko’alia kona-ba kódigu konduta ba ajente públiku no privadu sira, artigu 40 ko’alia kona-ba medida atu fasilita komunikasaun husi aktu korrupsaun nian, artigu 50 ko’alia kona-ba medida sira relativa ba partidu polítiku sira.
Iha sesaun datoluk, kona-ba kontratasaun iha setór públiku ho artigu 60 kona-ba publisidade no transparénsia ba aprovizionamentu iha setór públiku, artigu 70 Kona-ba aprovizionamentu justu no efisiente.
Iha sesaun dahaat kona-ba transparénsia Administrasaun nian, ho artigu 80 Kona-ba divulgasaun ba atividade no mós funsionamentu husi instituisaun públika sira, artigu 90 kona-ba simplifikasaun hosi prosedimentu sira administrasaun nian, artigu 100 Ko’alia kona-ba avaliasaun ba risku korrupsaun nian iha administarsaun públika, artigu 110 Kona-ba Obstrusaun atu asesu ba informasaun, artigu 120 kona-ba Rekursu judisiál.
Iha sesaun dalima, kona-ba Integridade Judisiáriu no Redusaun ba Oportunidade Korrupsaun, ho artigu 130 kona-ba medida atu reforsa integridade majistradu sira judisial nian no mós Ministériu Públiku, artigu 140 kona-ba medida atu redús Oprtunidade Korrupsaun, artigu 150 kona-ba medida relativa sir aba padraun konduta profisionál, artigu 160 kona-ba Ofisiál sira justisa nian no mós ajente polísia judisiária, artigu 170 kona-ba advogadu no defensór públiku sira.
Iha sesaun daneen, kona-ba Setór Privadu, ho artigu 180 kona-ba partisipasaun setór privadu iha formulasaun polítika sira no mós estratejia sir aba kombate korrupsaun, artigu 190 kona-ba medida jerál sir aba prevensaun korrupsaun nian iha setór peivadu, 200 Kona-ba divulgasaun informasaun kona-ba benefisiáriu efetivu sira, artigu 210 Kona-ba proibisaun ba ezersísiu husi funsaun privada sira, artigu 220 Kona-ba denúnsia ba aktu sira korrupsaun nian no medida prevensaun nian.
Iha Sesaun dahitu, kona-ba partisipasaun Sosiedade nian, ho artigu 230Kona-ba promove partisipasaun públiku iha prosesu desizaun sira, artigu 240 kona-ba informasaun no edukasaun públika, artigu 250 kona-ba formasaun jornalista no jornalizmu investigativu.
Deputadu proponente hamutuk na’in 10 husi Komisaun A Asuntu Konstitusionais no Justisa mak hanesan Prezidente Joaquim dos Santos, Vise Prezidente Francisco de Vasconcelos, Sekretáriu José Pacheco Soares, Membru Francisco Miranda Branco, Dário Madeira, Patrocíno Fernandes dos Reis, Carmelita Moníz, Óscar de Araújo, António Nobre Amaral Tilman, no Francisco David Xavier Carlos.
Tuir ajenda, aban deputadu sira husi komisaun A hamutuk ho entidade relevante sira sei kontinua halo diskusaun kona-ba titulu I medidas kombate korrupsaun, kapitulu II kona-ba Rejime Deklarasaun Bens no Interese Sira ne’ebe iha sesaun VIII, ho nia artigu hamutuk 39.
Jornalista : Cipriano Colo
Editór : Cancio Ximenes